Kuprių kaimas

Kupriai – kaimas Šiaulių rajone, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, prie kelio 4016 Andrijava–Kupriai–Džiuikiai, 4 km nuo Šiaulių, šalia Švendrės miško.

Šiaurėje ribojasi su Pumpučiais, rytuose su Voveriškiais, pietuose su Daušiškiais, pietuose su Juodinkiais. Kaimo pakraščiu praeina Šiaulių miesto vakarinis aplinkkelis.

Kupriuose gimė zooinžinierius Jonas Jatkauskas.

Paitaičių kaimas

Paitaičiai – kaimas Šiaulių rajone, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, 3,5 km nuo Šiaulių. Vakaruose ribojasi su Kupriais, šiaurėje ir rytuose su Voveriškiais, pietuose su Dainos kaimu ir Dainais, pietvakariuose su Daišiškiais.

Kaimo vakariniu pakraščiu praeina Šiaulių miesto vakarinis aplinkkelis. Iš greta kaimo esančios pelkės išteka Vijolės intakas Švendralio upelis.

Toliočių kaimas

Pumpučių kaimas.

Nykstantis kaimas

Pumpučiai – kaimas Šiaulių rajone, 4 km nuo Šiaulių, šalia Švendrės miško. Šiaurėje ribojasi su Lukšiais, rytuose su Toliočiais, pietryčiuose su Voveriškiais, pietuose su Kupriais. Gyvenvietės šiaurės rytų pakraščiu praeina geležinkelis Šiauliai-Klaipėda ir automobilių magistralė A11 Šiauliai–Palanga , rytuose – A18 Šiaulių aplinkkelis . 1948 m. Pumpučiuose gimė rašytoja, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė.

Toliočiai – gyvenvietė Šiaulių rajone, 4 km nuo Šiaulių miesto centro, prie kelio į Kuršėnus.

Šiaurėje ribojasi su Noreikiais, rytuose su Vijoliais, pietuose su Voveriškiais, vakaruose su Pumpučiais ir Lukšiais. Gyvenvietės šiaurės rytų pakraščiu praeina geležinkelis Šiauliai-Klaipėda ir automobilių magistralė A11 Šiauliai–Palanga , šiaurės vakarų dalyje – A18 Šiaulių aplinkkelis .

Toliočiuose yra geležinkelio stotis (dar vadinama Voveriškių stotele), Valstybinė įmonė Šiaulių miškų urėdija, urėdijos Medienos ruošos, prekybos ir techninis padalinys, privati lentpjūvė.

Kušlambalio kaimas.

Išnykęs kaimas

Kušlambalis – kaimas Šiaulių rajone, 9 km nuo Šiaulių. Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis 1923 metais Kušlambalio kaime buvo 7 sodybos ir gyveno 36 gyventojai. Artimiausia stotis buvo už 8 kilometrų, tai Šiaulių stotis. 2011 m. surašymo duomenimis Kušlambalyje gyveno 1 gyventojas. Pagal Šiaulių kaimiškosios seniūnijos duomenis dabar Kušlambalio kaime gyventojų nebėra. Kušlambalis yra prie Švendrės miško. Švendrės miškas randasi 8 km į vakarus nuo Šiaulių. Švendrės miškas pavaldus Šiaulių miško urėdijos Lukšių girininkijai. Pietinė dalis paskelbta Švendrės botaniniu draustiniu.

Andrijavos kaimas

Andrijava (arba Andriejavas) – Šiaulių vakarinis priemiestis, administraciškai priklausantis Šiaulių rajonui, prie kelio iš Vijolių į Voveriškių kaimą. Buvęs Andrijavos dvaras.

Dvaras statytas XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje prie tuo metu greta dabartinio geležinkelio Šiauliai-Kuršėnai dar buvusio vieškelio. Andriejavo dvarą apie 1834 m. nusipirko būsimasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. Nuo 1834 iki 1854 m. su nedidelėmis pertraukomis brolio dvare dirbo ir gyveno plačios erudicijos mokslininkas Aleksandras Griškevičius (1809–1863 m.), knygos „Žemaičio garlėkys“ autorius. Jis dirbo Šiaulių apskrities teisme, vėliau – miesto rotušės sekretorius.

Daug laiko A. Griškevičius skyrė aerodinamikos ir skraidymo teorijos kūrimui. Kai kuriuos skraidymo aparatus jis pats Andriejave sumeistravo ir išbandė. Vienas toks bandymas, pasak J. Talkos-Grincevičiaus 1855 m. Kaune baigėsi avarija ir A. Griškevičius susilaužė koją. Kitais duomenimis, šis bandymas buvo atliktas dar jam gyvenant Andriejave, keliuke, einančiame nuo kalno prie pat dvaro sodybos link buvusio kelio iš Kuršėnų į Šiaulius. A. Griškevičiaus darbai, kuriuose aprašomas oro baliono ir propelerinio lėktuvo, varomo garo mašina, projektas, pateikiami aerodinamikos ir skraidymo teorijos pagrindai, 1851 m. išleisti atskira knyga, kuri labai pravertė vėliau gyvenusiems aviacijos aparatų kūrėjams.

1944 m. rugpjūčio pradžioje ties Andriejavu ėjo fronto linija. 16-osios lietuviškosios divizijos vadas generolas Vladas Karvelis Andriejavo sodybos pakraštyje, tik už kelių šimtų metrų nuo pirmųjų linijų buvo įsirengęs vadovavimo punktą. Karo metu dvaras labai nukentėjo, nes keletą dienų prie jo vyko atkaklūs mūšiai. Išlikę dvaro pastatai buvo panaudoti kolūkio, vėliau dalis jų apleista. Likęs kalvės ar kepyklos pastatas baigia sugriūti. TSRS okupacijos metais kaimas priklausė Šiaulių apylinkės Pranės Jankutės kolūkiui.

Juodenkių kaimas.

Nykstantis kaimas

Juodenkiai – kaimas Šiaulių rajone, 5 km nuo Šiaulių. Juodenkių kaimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1679 m., kada, siaučiant marui, Viknaičių pavadinimas buvo pakeistas į Juodenkius. Žmonės tikėjo, jog pakeitus kaimo pavadinimą, mirtis pasiklys ir, neradusi ieškoto kaimo, pasitrauks. Juodenkių kaime yra senos kapinaitės. Šalia kapinaičių yra sodyba. Per pirmąjį pasaulinį karą sodyboje gyveno tėvas ir sūnus Daukšai. Vieno iš mūšių metu Daukšai slėpėsi rūsyje. Kilo gaisras, ir vyrai, buvę rūsyje, užduso dūmuose. Juos rado kaimynai ir palaidojo Juodenkių kapinėse. Nuo 1930 metų šalia kapinių gyveno Elžbietos Peleckienės šeima. Šiandien Juodenkių kaimas – du namai ir senosios kapinaitės šalia jų. Kaimą supa pelkėtas Švendrės miško pakraštys. Greta jo praeina kelias iš Kuprių. (Iš knygos „Praeitį mename – ateitį kuriame“).