Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius (1809 m. sausio 18 d. – 1863 m. vasario 24 d.) – Lietuvos mokslininkas, filosofas, išradėjas, orlaivių konstruktorius, aviacijos Lietuvoje pradininkas.
Žemaičių garlėkys
Didelę gyvenimo dalį A. Griškevičius skyrė aviacijai, kuria susidomėjo gyvendamas šalia Šiaulių esančiame Andrejavos dvare. Jis teoriškai ir praktiškai siekė įrodyti, kad žmogus, kaip ir paukštis, gali skraidyti. Iš pradžių statė oro balionus su specialiais valdymo įtaisais. Vėliau ėmė projektuoti lėktuvų modelius, tyrinėti plokštumos keliamąją galią. Jis ilgai stebėjo paukščius, jų skriejimą, tyrinėjo sparnų formas, jų ploto ir svorio santykius. Tyrinėdamas paukščius, priėjo išvados, kad lėktuvų sparnų plotis turi būti proporcingas kūno dydžiui ir svoriui.
Aleksandras Griškevičius ėmėsi projektuoti lėktuvų modelius su nejudančiais sparnais. Vieną geriausių savo projektų aprašė studijoje „Умениелетать“ (“Menas skraidyti”), kurią 1843 m. įteikė Šiaulių miesto magistratui, norėdamas gauti pinigų lėktuvo statybai. Veikalas buvo persiųstas Rusijos mokslų akademijai, apie tai rašė ir rusų laikraščiai. Paramos negavo, tačiau savo svajonės neatsisakė.
Remdamasis savo sukurta teorija, A. Griškevičius sukūrė skraidantį aparatą. Tai vadinamasis Žemaičių garlėkis, jungiantis oro balioną, plasnoklį ir lėktuvą – sunkesnis už orą skraidymo aparatas aerodinas. Neaišku, ar A. Griškevičius gavo finansinės paramos, bet 1855 m. jis pastatė lėktuvą, kuris savo techniniais bei aerodinaminiais duomenimis labiau primena šiuolaikinių lėktuvų modelius. Lėktuvas buvo išbandytas 1855 m. vasarą. Tai davė aviacijos plėtrai Lietuvoje.
Comments